- plėšinys
- plėšinỹs sm. (3a) Vdk, Klp, (3b) K 1. R, Vn, Skr, Rs naujai išartas dirvonas; išarta pieva, dobiliena: Juodu arimu gulė kelis metus nejudintas plėšinys sp. Ant plė́šinio girio[je] linus pasėjo jis J. Linus sėja į plė́šinius Vlkv. Plėšinė̃[je] geri linai užauga Up. Vasarojuo plėšinỹs tinka Ll. Suplėšiau plė́šinį, gal avižų bus Dkš. Į plė́šinį sėti nebuvo patyręs Šlu. Plėšinỹs buvo toks kietas, kad i plūgą sulaužiau Trg. Karves negyk per plė́šinį Grš. Mes su Stepuku jau tiek ir beveikėm, kad, užvertę galvas, žiūrėjom aukštyn, kur sunkūs debesys lyg dirvono plėšinys nugulė dangų: kada snigs? J.Balt. Rasit plėšinius išplėštus, varputes išgrėbtas A1884,245. Arkit plėšinį ir nesėkit į erškėčius RBJer4,3. | prk.: Mūsų knygnešiai ne tik sėjo, bet tautinės dirvos plėšinius sunkiai plėšė rš. 2. NdŽ žr. plėšimas 7. 3. kas suplėšyta, susmulkinta plėšant: Prunkštelės, va, ir visas plėšinys [vištos plunksnų] – palubiais! J.Balt. 4. atplėštas gabalas, dalis: Pasiimk sau dešimtį plėšinių Ba3Kar11,31.
Dictionary of the Lithuanian Language.